- pečvietė
- ×pẽčvietė sf. (1) 1. R392, MŽ528, N, K žr. pečvietis: Viršaitis uždėjo pẽčvietę ir pasirašė Krp. Praamžinasis Viešpats pečvietę užspaudė A1884,223. Statyk mane kaip pečvietę ant tavo širdies CII538. Jis paliko savo žmonai raudoną pečvietę BsPI20. 2. R392, MŽ528 herbas.
Dictionary of the Lithuanian Language.